- išpliaupti
- išpliaũpti, -ia, ìšpliaupė šnek. 1. intr. kurį laiką smarkiai lyti: Visą naktį ìšpliaupė Rdm. 2. tr. I ištaškyti, išpilti: Išpliaũpti (vandenį ant aslos) BŽ270. Marti verėną ìšpliaupė, t. y. išdavė gyvoliams nereikalingiems J. 3. tr. išsrėbti: Net Poviliokas paniursta, sparčiai darbuojasi šaukštu, skubindamas išpliaupti barščius iš dubens ir pabėgti J.Balt. Išpliaupė bliūdą bulbienės – ir sotus Sim. Ìšpliaupei visą zacirką Rs. ║ pragerti: Per kelias dienas ìšpliaupė visą savo algą Slm. 4. tr. J išvirti. 5. tr. labai susmulkinti, išpurenti: Mes žemę per daug išpliaupiame rš. 6. intr. išsiveržti, pasirodyti liepsnai: Pamačiau, kai liepsna ìšpliaupė, persgandau, nežinau, ko stvertis Skdt. | refl.: Dangčius šiaudinis, ė sausa, tai tuoj ugnis išsìpliaupė Dgl. 7. intr., tr. KII352, Rod išplepėti, išpasakoti: Boba išpliaũps (išpliops), ką žino, t. y. išblūdys (išpliaukš) J. Ką išgirdęs, tuoj išpliaũpia kitiem Jnš. Jam kap dav[ė] pipirų, tai visa ik vienam žodžiui ìšpliaupė Arm. Tai niekaip neiškentei, nulėkei ir ìšpliaupei! Ut. \ pliaupti; apsipliaupti; įpliaupti; išpliaupti; nupliaupti; papliaupti; perpliaupti; prapliaupti; pripliaupti; razpliaupti; supliaupti; užpliaupti
Dictionary of the Lithuanian Language.